Muziejus

Muziejus

Mintis įkurti gimnazijos muziejų brendo dar prieškario metais pradėjus rinkti tautosaką ir kaupti kraštotyrinę medžiagą. Prasidėjus okupacijoms ir siaučiant karo audrai, visa, kas buvo surinkta, sunyko arba buvo tiesiog sunaikinta.

Tik septintajame XX amžiaus dešimtmetyje vėl atgimė idėja kaupti medžiagą apie garbiuosius mokyklos auklėtinius. Žinomas lietuvių kalbos mokytojas Jonas Kvederaitis pradėjo susirašinėti su gimnazijos auklėtiniais. Pamažu kaupėsi laiškai, nuotraukos, jų padovanotos knygos.

Artėjant gimnazijos įkūrimo 100-ųjų metinių jubiliejui, buvo nutarta įsteigti mokyklos muziejų ir suaktyvinti jam tinkamų eksponatų rinkimą, tvarkymą, rengti ekspozicijas. Atsakingu už muziejaus įkūrimą 1965 m. buvo paskirtas lietuvių kalbos mokytojas Vincas Peckus.

Kuriant muziejų, daugiausiai dėmesio buvo skirta XIX amžiaus tautinio sąjūdžio atstovų bei ideologų veiklai ir jos reikšmei atkurti. Buvo įkurti stendai, skirti Jonui Jablonskiui, Jonui Basanavičiui, Vincui Kudirkai ir kitiems tautinio atgimimo veikėjams. Juk, anot buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus, XIX amžiaus pabaigoje apie 60 procentų Maskvoje veikusios Lietuvių studentų draugijos narių buvo Marijampolės gimnazijos auklėtiniai. Taigi muziejaus lankytojai galėjo bent šiek tiek susipažinti su gyvenimu , veikla ir nuopelnais tų žmonių, apie kuriuos anuomet buvo žinoma labai nedaug.

Po mokyklos kapitalinio remonto ir pradėtos naujo priestato eksploatacijos 1986 m. muziejus įsikūrė pačiose prestižiškiausiose patalpose – iki 1958 m. buvusioje aktų salėje ir šalia jos esančioje klasėje. Prasidėjus Atgimimui, iš esmės pakito požiūris į įvairias vertybes, gerokai pasikeitė ir muziejaus turinys bei ekspozicijos.

Dabar stendai bei ekspozicijos muziejuje išdėstyti chronologine seka. Pirmasis stendas atspindi apskrities mokyklos,  kurią pertvarkius 1867m. buvo įkurta gimnazija, auklėtinių veiklą ir nuopelnus pirmaisiais tautinio atgimimo metais. Antrajame gana unikaliame stende matome pirmuosius  ne tik Marijampolės gimnazijos, bet ir visos Lietuvos  valstybinių švietimo įstaigų lietuvių kalbos mokytojus, dėjusius pamatus lietuvių kalbos mokymui XX a. jau lietuviškose mokyklose. Toliau trijuose stenduose išdėstyta medžiaga  apie Joną Jablonskį – Rygiškių Joną, du stendai skirti jo bendraklasiui Vincui Kudirkai, kiti du – Jonui Basanavičiui, be kurių veiklos sunkiai įsivaizduojama ir dabartinė Lietuva. Toliau du stendai skirti šešiems Nepriklausomybės akto signatarams ir aukštiesiems kariuomenės vadams. XIX  a. ekspoziciją užbaigia stendai, kuriuose matome lietuvių literatūros pradininkus Praną Vaičaitį ir Antaną Kriščiukaitį – Aišbę, aktyviausius tautinio sąjūdžio bei to meto kultūros veikėjus matematiką ir rašytoją Praną Mašiotą, prezidentą Kazį Grinių ir kitus Lietuvai nusipelniusius gimnazijos auklėtinius.

XX  amžiui  skirtuose stenduose daugiausia atsispindi okupacinių režimų aukos ir jų kova prieš žiaurią priespaudą bei neregėtą despotizmą. Pirmas stendas skirtas palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui ir kitiems bažnyčios hierarchams. Dviejuose stenduose sukaupta medžiaga apie prieš sovietų okupacinį režimą kovojusius ir žuvusius gimnazistus bei kitus mokyklos auklėtinius. Kitame stende medžiaga apie sovietų kalėjimuose bei lageriuose kalintus ir ten žuvusius arba nužudytus  žinomus visuomenės veikėjus. Toliau medžiaga apie fašistinio teroro aukas. Kitas stendas skirtas rašytojui Vincui Mykolaičiui –  Putinui, o po jo – kitiems XX amžiaus literatūros atstovams. Ekspoziciją užbaigia stendai, skirti mokslininkams. Be to, yra du stendai, kuriuose atsispindi į Vakarus pasitraukusių visuomenės ir kultūros atstovų veikla, ir stendas , skirtas meno atstovams.

Kitoje  muziejaus patalpoje eksponuojama medžiaga apie dabartinį gimnazijos gyvenimą. Jos turinį ir pobūdį nusako stendų pavadinimai: “Miesto ir gimnazijos pavadinimų kaita”, “Direktoriai”, “Mokytojai”, “Jais didžiuojamės”, “Kraštotyra”, “Tradicijos”, “Mūsų draugai”, “Po daugelio metų”, ”Mūsų svečiai”.

1992 m. per Jono Jablonskio paminklo atidengimo iškilmes  su muziejaus ekspozicijomis susipažino ir, linkėdamas sėkmės gimnazijai bei jos mokiniams, jas gerai įvertino Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas, didžiojo kalbininko vaikaitis Vytautas Landsbergis. 1993 m. su mokyklos pedagogais bendravo Jono Jablonskio vaikaitis, užsienio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis. Dažnai muziejuje lankosi ne tik gimnazijos svečiai, bet ir Marijampolės mieste bei savivaldybėje besilankančios delegacijos bei atskiri asmenys. 1998 m. muziejuje lankėsi Lietuvos prezidentas. Aukštasis svečias ta proga svečių knygoje įrašė: „Džiaugiuosi būdamas Rygiškių Jono vardo gimnazijoje, kuri yra lietuvių Tautos pasididžiavimas”.

Gimnazijos  muziejus dalyvauja visose miesto bei respublikinėse apžiūrose, yra apdovanotas daugeliu padėkos raštų. Bet svarbiausia tai, kad jame yra sukaupta daug medžiagos apie mūsų tautos kultūrą bei dvasines vertybes ir jų kūrėjus, apie jų pasiaukojančią veiklą, siekiant šias vertybes išsaugoti ir turtinti. Sukaupta medžiaga gali laisvai pasinaudoti  mokiniai ir visi lankytojai, neabejingi lietuvių tautos likimui ir jos kultūros istorijai. Šiuo metu pagrindinį muziejaus fondą sudaro 3700 eksponatų, pagalbinį – 2900. Muziejuje per metus apsilanko apie 2300 ekskursantų bei vietinės bendruomenės atstovų.

V. Mykolaičio-Putino muziejus gimnazijoje

1968m. gegužės 19 d. Vinco Mykolaičio memorialinis muziejus-kambarys buvo atidarytas Marijampolės V. Mykolaičio-Putino vidurinėje mokykloje-internate. Po aštuonerių metų atsiranda galimybė išplėsti ekspoziciją atskirame namelyje. Naujoji ekspozicija atvėrė duris lankytojams1976 m. lapkričio 25 d. Prasidėjus pertvarkoms Marijonų vienuolyno teritorijoje, iškilo klausimas – perkelti ar visiškai uždaryti įrengtą muziejų. Kadangi Vincas Mykolaitis mokėsi Marijampolės gimnazijoje, buvo nutarta muziejų perkelti į gimnazijos patalpas. 2002 m. kovo 20 d. Vinco Mykolaičio – Putino memorialinis muziejus iškilmingai atidarytas Rygiškių Jono gimnazijoje. Muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas šviesaus atminimo lietuvių k. mokytojas ekspertas Zigmantas Vidrinskas.

Šiame muziejuje įrengta 15 stendų, 7 vitrinos, vitražai, skaidrės. Ekspoziciją papildo Putino motinos kraitinė skrynia, Putino skulptūrinis biustas, 6 originalūs dailininkų kūriniai, vaizdajuostė, kurioje įamžintas Vincas Mykolaitis – Putinas, ir kt.

Pagrindiniame fonde turime sukaupę 138 eksponatus, pagalbiniame daugiau kaip 1000 vienetų. Muziejų lanko ne tik ekskursantai iš visos Lietuvos, bet ir iš Europos šalių, JAV. Kasmet organizuojama pradedantiems mokytis Rygiškių Jono gimnazijoje bendrojo lavinimo skyriuje penktos klasės mokiniams konkursai – viktorinos iš Putino gyvenimo bei kūrybos. Marijampolės savivaldybės lietuvių kalbos mokytojai, aiškindami Putino kūrybą, veda pamokas muziejuje. Per penkerius metus šiame muziejuje lankėsi 560 ekskursijų arba pavienių lankytojų (daugiau kaip 5000 asmenų).

 

Parašykite komentarą