Istorija

Istorija

Po 1863 – 1864 metų sukilimo Lietuvoje caro valdžia pradėjo totalinę rusifikaciją, siekdama lietuvių tautą ištrinti iš pasaulio tautų šeimos, asimiliuoti, susilpninti lenkų įtaką, taip išvengiant dar vieno sukilimo, dar vieno bandymo atgauti laisvę. Lietuvių tauta, caro administracijos supratimu, tai tik valstiečiai, kuriuos, po sukilimo padarant nuolaidų, nebus sunku nutautinti.

Po sukilimo numalšinimo buvo pradėta vykdyti „rusų pradų atkūrimo“ teorija. Uždraudžiama lietuvių kalba, lietuviškas raštas, mokyklos, prasidėjo puolimas prieš katalikų bažnyčią. Tačiau Užnemunėje caro administracija laikėsi skirtingos politikos nei likusioje Lietuvos dalyje. Čia, kur lenkų įtaka buvo ypač didelė, buvo leista mokyklose dėstyti lietuvių kalbą, dirbti lietuviams mokytojams ir net pačios caro administracijos pradedamos steigti naujos mokyklos. Taip 1867 metais duris atvėrė septynklasė gimnazija Marijampolėje.

Pirmaisiais metais gimnazija glaudėsi pirklio Babarskio namuose. 1870m. prie Degučių kaimo ribos buvo pastatyti dviejų aukštų nedideli mūriniai rūmai, nes nesitikėta didelio kaimo vaikų antplūdžio. 1890m. buvo pristatytas dešinysis sparnas, todėl centrinės didžiosios durys dabar atsidūrė nebe viduryje, bet arčiau kairiojo sparno. Vėliau pristatytame sparne buvo įrengta gimnastikos salė, o apie 1894m. – pravoslavų koplyčia.

Prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas nutraukė įprastą gyvenimo ritmą. Vokiečių kariuomenei 1915m. pradėjus puolimą rytuose, darbas gimnazijoje nutrūko. Gimnazija ir dalis lietuvių mokinių įsikūrė Rusijos gilumoje Jaroslavlyje.

Dar vykstant karui, 1917m. „Žiburio“ draugijos pastangų dėka, vokiečiai leidžia įkurti Marijampolėje gimnaziją. 1918m. sausio mėnesį gimnazijoje prasidėjo pamokos.

1921m. sausio 1d. mokykla pavadinta Rygiškių Jono gimnazija, tačiau 1940 m. Lietuvą okupavus bolševikams, gimnazija netenka savo vardo.
1949 m. aštuonių klasių gimnazija buvo performuota į vidurinę mokyklą su vienuolikos metų mokymu. Prie Marijampolės pirmosios gimnazijos buvo priskirtos pradinės klasės. Ji tapo Marijampolės pirmąja vidurine mokykla. 1956 m. mokyklai buvo suteiktas Jono Jablonskio vardas. Didėjant mokinių skaičiui 1958m. buvo pastatytas trečiasis aukštas. 1989m. mokykla pradeda dirbti 5 dienas per savaitę.

Atkūrus Nepriklausomybę, mūsų mokykla siekė atgauti seniau turėtą gimnazijos statusą ir buvusį vardą. Viso pedagogų kolektyvo ir administracijos pastangų dėka šį siekį pavyko įgyvendinti. Mokytojai nuoširdžiai dirbo, kad akreditacija pavyktų sėkmingai ir mokykla taptų tokia, kokia yra buvusi prieš daugelį metų, – garbingiausia Sūduvos krašto ugdymo įstaiga. 1992m mokyklai buvo sugrąžintas Rygiškių Jono vardas.

1996 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Marijampolės Jono Jablonskio vidurinei mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Tą pačią dieną Marijampolės miesto tarybos nutarimu Jono Jablonskio vidurinė mokykla buvo pavadinta Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija.

1997 m. brandos atestatus gavo pirmoji gimnazistų laida.
2000 – 2001 m. m. gimnazija jau neturėjo pradinių klasių.

Pagal V. Peckų