Interviu su į Ameriką vykstančia Ieva Taraskevičiūtė

Interviu su į Ameriką vykstančia Ieva Taraskevičiūtė

Nuo 1992-1993 mokslo metų JAV privačių mokyklų asociacijos įkurta nepelno siekianti organizacija ASSIST suteikia Lietuvos mokyklų dešimtų klasių moksleiviams galimybę metus laiko (vienuoliktoje klasėje) mokytis JAV privačiose mokyklose. Tai puikų išsilavinimą teikiančios mokyklos, į kurias moksleiviai iš JAV ir viso pasaulio patenka konkursų būdu. Kasmet konkurse varžosi daugybė moksleivių iš visos Lietuvos, todėl mes su džiaugsmu norime pranešti, kad šiemet atrankoje dalyvavusi ir laimingą bilietą į Ameriką laimėjusi moksleivė yra Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos 2 D klasės gimnazistė Ieva Taraskevičiūtė. Kviečiame daugiau sužinoti apie ruošimąsi ir jos patirtį konkurse iš pirmų lūpų.

  • Tikriausiai visi pirmiausia norėtų sužinoti, kaipgi kilo mintis sudalyvauti ASSIST organizacijos rengiamoje programoje. Ar pati sugalvojai išbandyti savo jėgas konkurse, o gal šią idėją pasiūlė mokytojai, draugai?

Pati apie šią programą tikrai nebūčiau sužinojusi, jeigu informacijos nebūtų pateikę mokytojai. Išgirdusi apie tokią galimybę pajaučiau, kad kažkas mintyse kirba. Dar nemažai laiko dvejojau, tariausi ir su šeimos nariais, ir su draugais, bet galų gale apsisprendžiau išbandyti savo jėgas.

  • Išvykti vieneriems mokslo metams į užsienį turi būti išbandymas ne tik pačiam moksleiviui, bet ir jo tėvams, draugams bei mokytojams. Kaip reagavo tave supantys žmonės, sužinoję apie tavo ketinimą dalyvauti atrankoje, ir ar pasikeitė jų požiūris, tau tapus vienai iš programos dalyvių?

Kol viskas buvo tik kalbų lygmenyje, visi buvo ramūs. Vieni sakė, kad tai – nesąmonė, „ką ten galima toj Amerikoj veikt“. Kiti skatino, džiaugėsi, kad, jei viskas praeis sėkmingai, turėčiau tokią galimybę pamatyti kitą kultūrą ir skirtingą žemyną. Po to, kai sužinojau, jog pasiekiau finišą, dauguma džiaugėsi, kartu ir tie, kurie abejojo konkurso prasme. Tikriausiai galima sakyti, jog požiūris pasikeitė! Mano klasė padarė man didžiulę staigmeną, kai sužinojau naujieną!

  • Metus mokytis užsienyje – neįkainojama patirtis. Bet gauti specialią stipendiją, suteikiančią galimybę mokytis privačioje JAV mokykloje, tikrai nėra lengva. Papasakok plačiau apie rengiamą konkursą stipendijoms gauti. Ar neišgąsdino konkurencija ir netgi keliais etapais vykstanti atranka? Ar pasiruošimas jai prasidėjo tik šiais mokslo metais? Gal su atrankos pabaiga pasibaigė ir tavo ruošimasis kelionei, ar priešingai – tik dar labiau suintensyvėjo?

Kai dar tik svarsčiau apie bandymą dalyvauti, skaitant visus nuostatus dėl stipendijos ir apskritai konkurso reikalavimus raibo akys. Išsiaiškinau, jog iš visų šalių dalyvių, atsiunčiančių anketas pirmajam etapui, galimybė pasimokyti Amerikoje nusišypso tik trylikai procentų, todėl tikrai nesitikėjau, kad laimėsiu. Pradėjusi pildyti dokumentus galvojau, kad jų net neišsiųsiu – visko buvo tiek daug! Jei būčiau sužinojusi apie programą anksčiau, dokumentus tikriausiai būčiau paruošusi prieš žymiai daugiau laiko. Paskutinė išsiuntimo data buvo lapkričio 26 diena, o aš juos pašte paleidau likus dviem dienoms. Kai gavau pakvietimą į anglų kalbos testą Kaune, supratau, jog viskas gerai. Paskui su nerimu mėnesį laukiau laiško, ar esu pakviesta į interviu su ASSIST atstovais iš JAV. Galiausiai kovo trečiąją sulaukiau pranešimo, jog praėjau atranką. Nuo tos dienos, praėjus gerai savaitei fazės „o Dieve, aš važiuosiu į Ameriką!“, pradėjau labai rimtai ruoštis ateičiai – reikia būti pasiskiepinusiai nuo įvairiausių ligų, pildyti kitus svarbius dokumentus. Pirmiausia, žinoma, pasidariau pasą!

  • „Lietuvos ryto“ tinklaraščiui duotame interviu Kazickų šeimos labdaros ir paramos fondo administratorius Zenonas Bedalis minėjo, kad norintiems dalyvauti ASSIST programoje faktiškai yra tik du reikalavimai – moksleivis turi būti subrendęs išvažiuoti ir metus praleisti svetimoje aplinkoje bei gerai mokėti anglų kalbą. Kas, tavo nuomone, daro didžiausią įtaką savarankiškos asmenybės formavimuisi? Kurie iš šių veiksnių labiausiai paveikė tave tau bręstant ir augant kaip asmenybei?

Didžiausią įtaką savarankiškai asmenybei, mano manymu, daro įvairūs išgyvenimai. Kiekvienas žmogus patiria „lūžį“ sukeliančius dalykus skirtingu metu. Kai kurie jų – skausmingi, kiti – džiaugsmingi, praturtinantys. Mano atveju, šis lūžis tikriausiai ir bus kelionė į Ameriką – savarankiškai gyvenusi ilgą laiką dar nesu. Tai šiek tiek baugina, bet ir padaro šį nuotykį dar pilnesnį išbandymų ir naujų patirčių.

Įdomus sutapimas – mano viešojo kalbėjimo tema kaip tik buvo apie jaunos asmenybės formavimąsi. Kalbėjau apie meną. Jis mano asmenybę vis dar augina, be to, manau, jog tobulėti reikia visada, nenutrūkstamai. Neatsiejama mano dalis yra muzika, su kuria draugauju nuo trejų metų – tada pirmą kartą pagrojau pianinu. Manau, jog ji labai svariai prisidėjo prie mano lakios vaizduotės ir pasaulio suvokimo. Taip pat ši meno šaka labai plečia akiratį, kadangi pasaulis yra tiesiog pertekęs įvairiausių stilių muzikos iš tolimiausių pasaulio kraštų. Labiausiai mane paveikė prieš keletą metų pradėta klausyti roko muzika, nes iš esmės pasikeitė mano požiūris į kitas, nepopuliarias muzikos rūšis, kokia iki tol buvo jau minėtasis rokas (o gal prie efekto prisidėjo ir įkaršty besipuikuojanti paauglystė). Vienaip ar kitaip, mano asmenybę labiausiai formuoja muzika.

  • Kada susikirto tavo ir anglų kalbos keliai? Kas lėmė tokias geras anglų kalbos žinias ir tokius aukštus pasiekimus šios kalbos olimpiadose?

Kaip ir visi maži vaikai, buvau apsupta ne vien lietuviškos, bet ir užsienietiškos muzikos (labiausiai angliškos), tai ir mėgdžiodavau žodžius taip, kaip išgirsdavau. Kai prasidėjo anglų kalbos pamokos, aš iškart panorėjau suprasti, apie ką yra mano klausoma muzika. Gerokai pramokusi „mokyklinės“ kalbos, pradėjau žiūrėti animacinius filmukus, filmus, įvairius interviu anglų kalba – jie „išlaisvino“ mano kalbėjimą angliškai. Taip pat daug prisidėjo ir domėjimasis užsienio atlikėjais, kadangi susikūriau paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame visi bendrauja angliškai.

Mano žinioms plėstis be aukščiau išvardintų dalykų labiausiai padeda mano anglų kalbos mokytojos – tiek buvusioje mokykloje, tiek mūsų gimnazijoje. Dabar mokausi pas mokytoją Jolantą Karalienę – pamokose visada jaučiu susidomėjimą dėstomu dalyku, motyvaciją plėtoti savo rašymo sugebėjimus. Kelią į olimpiadą, manau, praskynė mano rašiniai – tai vienas didžiausių mano pomėgių.

  • Pagal ASSIST programos taisykles moksleiviai patenka į privačias, vienas geriausių laikomas JAV mokyklas. Tačiau įvairios mokyklos orientuojasi į įvairias sritis – sportą, meną, tiksliuosius mokslus, o programos dalyvis mokyklos pasirinkti negali. Ar jau esi informuota, į kokią mokyklą esi priimta? Jei taip, kokią išankstinę nuomonę apie ją jau esi susidariusi?

Prieš dvi dienas gavau laišką iš savo būsimos mokyklos! Tai – Darlington School Džordžijos valstijoje, Romo mieste. Išnaršiau visą jų internetinį puslapį – mokomų dalykų pasirinkimai tikrai nustebino. Matematikos kursas, rodos, labai panašus į šiemet mokytąsi. Tarp gamtos mokslų pasirinkimų yra net zoologija! Muzikiniams gabumams plėsti yra net keli chorai, koncertinės grupės, taip pat vedamos sustiprinto lygio muzikos teorijos pamokos, kurias planuoju pasirinkti. Mane nustebino, jog šioje mokykloje mokosi ne vien gimnazistų amžiaus mokiniai, o ir pradinukai, nes dauguma mokyklų, kuriomis domėjausi, moko 9-12 klasių mokinius. Esu nusiteikusi labai pozityviai – mokykloje netrūksta įvairių kultūrų atstovų, taip pat ją gaubia įspūdingas kraštovaizdis – šalia telkšo Silver Lake ežeras. Kol kas dar negavau informacijos apie dalykų pasirinkimų pasiūlymus būtent vienuoliktai klasei, todėl mano entuziazmui bus kur augti!

  • 2004-aisiais metais į JAV išvykusi programos dalyvė Eglė Blekaitytė teigė: „Per tuos metus, praleistus JAV, gavau labai daug. Pasikeitė mano mąstymas, požiūris į daugelį dalykų, galėjau išbandyti tai, ko Lietuvoje nėra.“ Turbūt visi sutiksime, kad tai skamba išties nuostabiai, bet išvykę už Atlanto moksleiviai šį tą ir praranda – ten jie nesimoko gimtosios kalbos bei Lietuvos istorijos, praranda tiesioginį ryšį su tėvyne. Ar tau tai neatrodo per didelė kaina už galimybę mokytis prestižinėje JAV mokykloje? Kaip žadi palaikyti ryšį su Lietuva – tėvais, artimaisiais, draugais?

Manau, jog tai yra puiki galimybė, pasitaikanti ne kiekvienam žmogui, bandžiusiam ją gauti. Aš nusiteikusi taip: laikas, praleistas ten, bus nuostabi patirtis, kuria grįžusi pasidalinsiu su visais. Reikia plėsti savo akiratį, turėti troškulį atradimams ir savęs išbandymams. Juk dėl to, kad vaikščiosiu už Atlanto, Lietuvos istorijos nepamiršiu, taip pat praplėsiu savo anglų kalbos žinias. Lietuvių kalba bendrausiu su visais artimais žmonėmis, naudodamasi šiuolaikinėmis technologijomis, todėl ir jos nepamiršiu. Puoselėju viltis, jog kam nors pavyks atvykti manęs aplankyti. Tokio šanso praleisti negaliu – juk ne be reikalo jis pasitaikė mano kelyje. Tai būtų, šmaikščiai pasakius, šventvagystė!

  • Ir pabaigoje, kokias išvadas jau spėjai padaryti apie dalyvavimą programoje? Ką patartum gimnazistui, pasiruošusiam kitais metais išbandyti savo jėgas ASSIST programoje?

Tikiuosi, jog kitais metais dalyvių iš mūsų gimnazijos bus. Teks nusiteikti, jog paruošti pirmuosius dokumentus bus labai sunku, nes lapų atrodys per daug, o ASSIST logotipą matysite sapnuose. Pradėkite viską pildyti likus daug laiko iki nustatytos datos, tada nereikės skubėti ir verstis per galvą. Reikalingos ir anglų kalbos, matematikos mokytojų bei mokyklos administracijos rekomendacijos, teks rašyti rašinį apie save, pildyti ilgą anketą apie savo veiklą ir nepamiršti kiekvienos smulkmenėlės, nes tolesniuose etapuose ji gali turėti labai didelę įtaką. SVARBIAUSIAS PATARIMAS: atidžiai perskaityti visus reikalavimus, nors lapai su dokumentais atrodo nuobodūs. Vienoje formoje radau, jog reikia parašyti rašinį, tad ėmiau ir parašiau tris su puse tūkstančių žodžių. Atsidariusi kitą formą pamačiau, jog yra žodžių limitas – tūkstantis. Jei būčiau perskaičiusi tai anksčiau, mano sekmadienis būtų tęsęsis keliomis valandomis ilgiau.

Niekada nebijokit išbandyti savęs net ir pačiose neįtikėčiausiose srityse! Tikriausiai 90-čia procentų galiu teigti, kad tokia patirtis kaip mano bus vienas nuostabiausių įvykių, apie kurį pasakosiu net savo anūkams (nepaisant jaučiamos 10 procentų grėsmės, jog besimaudant man koją nukąs krokodilas arba cunamis išplukdys į negyvenamą salą, bet šį sakinį ignoruokite).

Daugiau informacijos apie ASSIST: http://www.assist-inc.org/lithuania

Komentarai išjungti.